Kai prieš tris mėnesius buvo paskelbtas kvietimas pateikti prašymus dėl saulės elektrinių kompensacijos, gauta net 15 tūkst. paraiškų už vertę virš 40 mln. eurų. Iškeltas finansavimas šiai iniciatyvai, kurią pradėjo Energetikos ministerija, taip pat buvo 40 mln. eurų, todėl nuo rugpjūčio 1 d. nebegalima pateikti naujų prašymų. Tačiau dar ne viskas – bus dar kvietimų metų pabaigoje.
Per pastarąjį trijų metų laikotarpį, tie, kurie gamina elektros energiją savo naudojimui, Lietuvoje padaugėjo septynis kartus, o dauguma iš jų gavo valstybės dotacijas.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) statistika rodo, kad šių metų pirmojoje pusėje gauta beveik dvigubai daugiau finansavimo prašymų nei 2022 m. Per visus 2022 m. pateikta 12 000 mokėjimo prašymų, o šiais metais – per pusmetį daugiau nei 20 000, iš jų patvirtinta 12 500.
Augantis lietuvių susidomėjimas saulės energija daro spaudimą APVA, bet tikimasi, kad iki mėnesio pabaigos bus pašalinti visi procesų užstrigimai.
Iki šių metų pabaigos numatoma skelbti dar keli kvietimai dėl saulės elektrinių įrengimo, įskaitant ir įsigijimą iš atokiuose esančių saulės elektrinių parkų. Numatomas biudžetas – apie 50 mln. eurų.
Pagal ESO informaciją, šiuo metu apie 76 tūkst. gyventojų jau turi nuotolines saulės elektrines arba tiesiogiai savo sklype ar ant stogų, o jų bendra galia artėja prie 779,6 MW.
Lietuva, kaip ir daugelis Europos šalių, yra įsipareigojusi mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus ir didinti atsinaujinančių energijos šaltinių dalį bendroje energijos struktūroje. Šiame kontekste saulės elektrinės tampa itin patrauklia alternatyva daugeliui šalies gyventojų. Bet kodėl?
Lietuvos valdžia per pastaruosius metus yra aktyviai skatinusi namų ūkius investuoti į saulės elektrines. Dotacijos, palankios paskolos ir kitos skatinimo priemonės daro investavimą į saulės energiją itin patrauklią. Dėl šios paramos daugeliui gyventojų įrengti saulės elektrinę tampa ne tik ekologiškas, bet ir ekonomiškai pagrįstas sprendimas.
Įdiegus saulės elektrinę, namų ūkiai gali sumažinti elektros sąskaitas ar net tapti energijos tiekėjais, pardavinėdami perteklinę energiją. Saulės panelės yra ilgaamžės – jos gali tarnauti dešimtmečius, o tai reiškia, kad investicija ilgainiui atsiperka, o vėliau pradeda nešti pelną.
Gyventojai, turintys saulės elektrines, gali jaustis mažiau priklausomi nuo tradicinių energetikos tiekėjų ir kintančių elektros kainų. Tai suteikia tam tikrą energetinį saugumą ir stabilumą.
Vis daugiau žmonių supranta klimato kaitos pasekmes ir siekia gyventi ekologiškai. Saulės elektrinės ne tik mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, bet ir padeda kurti švaresnę aplinką. Įdiegus saulės elektrinę, kiekvienas namų ūkis prisideda prie globalių aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo.
Dėl šių priežasčių vis daugiau Lietuvos gyventojų pasirenka saulės elektrines kaip savo namų energetikos sprendimą. Valstybės parama, ilgalaikė ekonominė nauda, energetinis saugumas ir ekologinė sąmonė verčia mūsų visuomenę žvelgti į švaresnę ir tvarią ateitį.